Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK2019      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   Renginiai  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /   LPS RINKIMAI 2019  /  

Naujienos

2018.12.18 Pasitarimas SAM dėl teisėjų, prokurorų, advokatų sveikatos tikrinimų

2018 m. gruodžio 17 d. LR sveikatos apsaugos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Reikalavimų teisėjų, prokurorų ir advokatų bei pretendentų į minėtas pozicijas sveikatos tikrinimo tvarkos aprašų. Buvo nutarta suvienodinti iki šiol egzistavusius aprašus ir teikti tvirtinimui vieną visas pareigybes apjungiantį dokumentą. Vis dėlto dėl tam tikrų pareigybių skirtumų (prokurorų galimybės naudoti ginklą), buvo nuspręsta žymėti tam tikras išimtis tapačiame teisės akte. Pažymima, kad naujojoje dokumento redakcijoje atsisakyta nemažai F kodų, dėl kurių egzistavimo abejones išreiškė ir Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Šiame pasitarime LPS atstovavo Teisės psichologijos komiteto pirmininkė doc. dr. Ilona Laurinaitytė.

2018-11-12 LPS kreipėsi LR SAM dėl medicinos psichologų ekonominių, socialinių ir darbo sąlygų. 2018-12-07 LR SAM pateikė nuomonę LPS keliamais klausimais.

LR darbo kodekse nurodyta, kad kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. Tai reiškia, kad 2019-01-01 įsigaliojus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinei sutarčiai (toliau – Kolektyvinė sutartis), teisę į didesnį darbo užmokesčio dydį įgytų tik Kolektyvinės šakos sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai. Atsižvelgiant į tai, 2018-11-02 Kolektyvinės sutarties šalys kreipėsi į LR SAMD dėl Kolektyvinės šakos sutarties taikymo išplėtimo visiems Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų ir biudžetinių įstaigų darbdaviams. Plačiau ...

2018-12-12 LR sveikatos apsaugos ministerijoje vyko posėdis dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 730 ,,Dėl vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“ ir dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio bei tretinio lygių psichiatrijos bei psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų tvirtinimo“ pakeitimų. Posėdyje LPS atstovavo LPS klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto pirmininkė Ieva Salialionė, kuri pateikė pasiūlymus dėl medicinos psichologo atliekamo įvertinimo, intervencijų ir darbo krūvio, teikiant vaikų psichiatrijos paslaugas, bei dėl psichoterapijos paslaugų teikimo tvarkos.

2018 m. gruodžio 10 d. Vilniuje pirmą kartą buvo organizuotas Nacionalinis žmogaus teisių forumas, kuriame LPS atstovavo Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė dr. Rūta Sargautytė. Forume Lietuvos ir užsienio ekspertai bei politikai diskutavo apie žmogaus teisių kultūrą mokyklose, manipuliavimą rinkėjais, prekybą žmonėmis, smurtą artimoje aplinkoje, mažumų teises. Forumo pranešimuose ir diskusijose dominavo tokia mintis: kad visuomenėje įsitvirtintų tolerancijos ir nediskriminavimo principai, būtina „įsiskaityti į tarptautinius dokumentus“, o įstatymų Lietuvoje pakanka, tereikia juos vykdyti. Plačiau...

2018 m. lapkričio mėn. 30 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko Klausymai, po kurių organizuojama vieša diskusija dėl psichologų veiklos reglamentavimo. Diskusija vyks gruodžio 19 d. 18 val. Pylimo g. 22D „Freunde“ salėje. Kviečiame aktyviai dalyvauti ir registruotis čia. 

Lietuvos psichologų sąjunga (toliau – LPS) reiškia didelį susirūpinimą dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymo) pakeitimo projekte numatytų pakeitimų, kuriuos priėmus būtų susilpninta Lietuvos vaikų teisių apsauga (pateisinant kai kurias smurto prieš vaikus formas ir apribojant galimybę apsaugoti vaikus nuo smurto) bei šių siūlymų lydimo visuomenės susipriešinimo.

LPS ragina ne keisti Įstatyme smurto prieš vaikus apibrėžtis, bet tinkamai organizuoti bei pakankamai finansuoti kompleksinės pagalbos šeimai teikimą bei užtikrinti vaiko teisių apsaugos specialistų kvalifikaciją ir reikiamas darbo sąlygas kokybiškoms paslaugoms šeimai teikti. Plačiau...

2018-12-05 LR Seime vyko Žmogaus teisių komiteto posėdis, kuriame Lietuvos psichologų sąjungą atstovavo LPS narė Rimantė Eidukevičiūtė. Posėdžio metu diskutuota apie vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimą ir vaikų psichikos sveikatos priežiūros užtikrinimą; aptartas teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizių prieinamumas, teismo psichiatrų-ekspertų ir teismo psichologų-ekspertų trūkumas; pristatyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuojami pokyčiai vaikų teisių apsaugos srityje.

Maloniai kviečiame į paskaitą Vilniuje, kurioje bus aptariamos šios temos:

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo aktualijos, vaiką įtraukianti šeimos mediacija, jos principai ir galimas psichologų vaidmuo, tėvų atstūmimo požymiai ir galimi pagalbos būdai, bendratėvystės samprata. 

Lektorė: Dr. Jolanta Sondaitė - Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė. Plačiau apie renginį čia. 

2018 m. lapkričio mėn. 30 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizavo klausymų tęsinį dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685(2), kuris Seimo buvo grąžintas komitetui tobulinti. Posėdį vedė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Susitikime dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė ir įstatymo teikėja Rimantė Šalaševičiūtė, Ministro Pirmininko patarėjas Paulius Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Igoris Baikovskis, Ūkio ministerijos atstovės Birutė Kindurienė ir Lijana Milkutė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Audronė Bedorf, Seimo Pirmininko patarėja Justina Jurevičiūtė, kiti Seimo specialistai. Susitikime dalyvavo 9 psichologai: Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys Alfredas Laurinavičius, Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos narys Justinas Burokas, Lietuvos psichologų profesinės sąjungos valdybos narys Šarūnas Mačiulis, medicinos psichologė nevyriausybininkė Iniciatyvinės psichologų grupės narė Rūta Klišytė, psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė, teisės psichologas Simonas Audickas, klinikinės psichologės Sandra Birbilaitė ir Gintautė Malinauskienė.

Posėdžio pirmininkė Agnė Širinskienė pradėjo posėdį tuo, kad įstatymo reikalingumo klausimas nediskutuotinas, diskutuotini pasiūlymai įstatymo tobulinimui. Dauguma dalyvavusių posėdyje pasidalino savo pozicijomis įstatymo klausimu. Pirmininkaujanti paprašė psichologų bendruomenės susitarti ir po mėnesio pateikti vieningus pasiūlymus įstatymo tobulinimui. Posėdžio pabaigoje komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė informavo, kad įstatymas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje, sekantys klausymai Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete numatyti sausio pradžioje.  

Su paskutine Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto redakcija galite susipažinti čia.

2018 m. lapkričio 23 d. LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Janina Klimantavičienė dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje fokusuotos grupės diskusijoje „Sveikatos apsauga: efektyviausi būdai problemoms spręsti“ ir pateikė požiūrį apie psichologinių paslaugų integravimo į sveikatos apsaugos sistemą būtinumą. Biopsichosocialinis sveikatos puoselėjimo modelis, psichologinis švietimas apie sveikatos stiprinimo būdus, asmens motyvavimas tausoti sveikatą, psichosomatinių susirgimų identifikavimas – vieni iš efektyviausių būdų gydyti ligas bei prevenciškai stiprinti sveikatą. Šios galimybės sveikatos apsaugos sistemoje išnaudojamos minimaliai arba jomis visai nesinaudojama. Todėl LPS siūlo, kad sveikatos apsaugos sistemoje būtų skiriamas žymiai didesnis dėmesys psichikos sveikatai, o psichologinė pagalba integruojama į visų grandžių sveikatos apsaugos institucijas: visuomenės sveikatos, šeimos gydytojo, psichikos sveikatos, klinikinio gydymo, reabilitacijos, slaugos. Norint įgyvendinti sveikatos, kaip visapusiškos asmens gerovės, poreikį ir prailginti žmogaus sveiko gyvenimo trukmę, reikia didinti medicinos psichologų ir psichoterapeutų skaičių, finansinį atlygį, motyvuoti juos įvertinimu ir įgalinimu. Psichologinės pagalbos stiprinimas, nemedikamentinis gydymas ir šių paslaugų integravimas į somatinių ligų gydymą gali atnešti daug naudos: optimizuoti šeimos gydytojų, psichiatrų ir kitų gydytojų darbo krūvį, didinti prieinamumą, mažinti eiles, taupyti lėšas. Taip pat siūloma ankstyvosios savižudybių atpažinimo sistemos sukūrimo programą praplėsti streso įveikos koncepcija.

Psichologų praktinės veiklos įstatymą Seimui grąžinus tobulinti, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas penktadienį, lapkričio mėn. 30 d. 9 val. organizuoja klausymų tęsinį dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685(2).