Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      COVID-19       Lietuvos psichologų kongresas 2022       Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  

Naujienos

2018.11.16 LR sveikatos apsaugos ministerijoje vyko pasitarimas dėl ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros rezultatų rodiklių

2018-11-08 LR Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko pasitarimas dėl gerų pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros rezultatų rodiklio skaičiavimo, kuriame dalyvavo LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinių ligonių kasų, ambulatorinių psichikos sveikatos įstaigų (ASPĮ), Lietuvos psichiatrų asociacijos, Jaunųjų psichiatrų asociacijos atstovai; LPS atstovavo Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto pirmininkė Ieva Salialionė. Pasitarimo metu buvo aptarta nauja ASPĮ rodiklių skaičiavimo sistema; jos idėja – finansiškai skatinti ASPĮ, kurių pacientai, sergantys šizofrenija, per einamajį laikotarpį nebuvo hospitalizuoti psichiatrijos ligoninėse, hospitalizacijų nebuvimą laikant geru ambulatorinio darbo rodikliu; tikslas yra mažinti lėtinėmis ligomis sergančiųjų hospitalizacijų dažnį, kuris Lietuvoje yra per aukštas, lyginant su ES rodikliais.

2018 m. birželio 18 d.  PSO išleido naują tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-11). Vienuoliktoji TLK versija buvo kuriama virš dešimt metų reikšmingai patobulinus ankstesnes versijas. Pirmą kartą ji yra visiškai elektroninė ir turi patogų naudojimosi  formatą, dėl kurio daug sveikatos priežiūros darbuotojų įsitraukė prisijungdami prie bendradarbiavimo susitikimų bei teikdami savo pasiūlymus. 

TLK-11 bus pristatytas Pasaulinėjesveikatos asamblėjoje 2019 m. gegužės mėn.Valstybių narių patvirtinimui ir įsigalios 2022 m. sausio 1 d.  Išankstinis TLK-11pristatymas suteikia šalims galimybę planuoti, kaip jos naudos naują versiją, parengti vertimus ir apmokyti savo šalyje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus. 

Plačiau apie šią ir kitas naujienas skaitykite Tarptautinės psichologijos mokslo sąjungos (IUPsyS) naujienlaiškyje.

2018 m. gruodžio 14 d. kviečiame į seminarą “Pirmoji psichologinė pagalba krizių ir katastrofų atveju”. Seminaras skirtas psichologams, savo darbe susiduriantiems su krizėmis, įtrauktiems į ekstremalių situacijų valdymo planus arba tiesiog besidomintiems šia tema. 

Seminaro metu pasidalinsime pirmosios psichologinės pagalbos gairėmis ir gerąja praktika, gilinsime įgūdžius modeliuojant atvejus ir aptariant praktinius iššūkius. 

Tikime, kad įgytos kompetencijos bus reikšmingos įveikiant didelio masto nelaimes.  Plačiau ...

Informuojame, kad 2018 m. lapkričio mėn. LPS gavo 581,65EUR paramos iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio LPS veiklai skyrusių piliečių (už 2017 m.). Labai dėkojame visiems skyrusiems paramą! 

Norime pasidžiaugti, kad  Lapkričio 9 d.  įvyko jau 8-oji Organizacinės psichologijos konferencija "Psichologas organizacijoje".  MRU laboratorijose susirinkę daugiau kaip 90 besidominčių organizacijų psichologija ir dirbančių šioje srityje specialistų siekė atsakyti į klausimą - Veiklos vertinimas: motyvavimas ar prievolė?" 

Labiausiai akcentuota konferencijoje mintis buvo, jog iš veiklos vertinimo naudos nei organizacijai, nei darbuotojui nėra tuo atveju, kai tai tėra tik formalus procesas jame dalyvaujančiam vadovui ir darbuotojui, kuomet tik užsidedamos varnelės „atlikta”. O norint, kad jis veiktų, reikia rasti tinkamą organizacijos kultūrai ir darbuotojus įtraukiančią formą. Plačiau ...

Lapkričio 7 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos organizuotas posėdis dėl kompleksinių savižudybių prevencijos priemonių įgyvendinimo savivaldybėse užtikrinimo ir gerosios savivaldybių patirties sklaidos, ir emocinės pagalbos teikimo asmenims, ištikus krizinei situacijai sistemos kūrimo. Posėdyje dalyvavo 17-os įstaigų, organizacijų atstovai: asmenys iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Savižudybių prevencijos biuro, psichiatrų asociacijų, , policijos bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentų, greitosios medicinos pagalbos, Krizių įveikimo centro, emocinės paramos telefoninių linijų; Lietuvos psichologų sąjungą atstovavo LPS Savižudybių prevencijos specialistų grupės narė dr. Vaiva Klimaitė. Posėdžio metu visų šių įstaigų atstovai pasidalino koks šiuo metu yra jų vaidmuo savižudybių prevencijoje, kokie darbai atliekami ir planuojami, kokios kyla kliūtys, klausimai. Įvardinta, kad dažniausiai kylanti problema - tai žmogiškųjų ir finansinių resursų trūkumas savivaldybėse, taip pat pastebimas didelis savižudybių prevencijos žinių, mokymų stygius, netolygumai savivaldybėse registruojant statistinius duomenis. Aptarta, kad šiuo metu kuriama bendroji Lietuvos sistema reaguojant į savižudybės krizę ne visai apima atskirose savivaldybėse kuriamą ar jau ir veikiančią reagavimo tvarką. Ši tvarka skirtingose savivaldybėse gali skirtis dėl specifinių savivaldybėse esamų sąlygų, turimų resursų, veiklos organizavimo, taigi nacionalinė sistema turėtų labiau atsižvelgti į šiuos skirtumus.

Spalio 28 d. vykusioje konferencijoje „Teisiniai ir etiniai psichikos sveikatos priežiūros aspektai“ advokatė ir partnerė Rūta Pumputienė skaitė pranešimą „Teisinis reguliavimas psichikos sveikatos priežiūros srityje“ kurio metu minėjo psichologų praktinės veiklos įstatymo reikalingumą ir pasidalino savo, teisininkės, nuomone.

„Mano nuomone, vientisas (t. y. ne tik medicinos ar švietimo srities) psichologų veiklos teisinis sureguliavimas yra naudingas visiems: tiek patiems psichologams, tiek jų klientams, tiek valstybei. Nesant teisinio aiškumo, t. y. kai profesija ir veikla nėra sureglamentuota, psichologai ir jų veikla yra prilyginama bendroms atlygintinoms paslaugoms (tokioms kaip batsiuvio, kirpėjo, valytojo ir pan.), atitinkamai, nėra nei profesijos prestižo bei jo patikimumo, nei šios profesijos svarbos visuomenėje. Tokiu atveju ne tik pacientas negali tikėtis tinkamų paslaugų kokybės standartų iš psichologo (nes nėra nustatyta, kokie standartai yra tinkami, nėra reikalavimų kvalifikacijai, atsakomybei ir pan.), bet ir patys psichologai negali tikėtis, kad kilus kokiam ginčui iš klientų pusės galėtų tinkamai apsiginti, nes tiesiog neturėtų galimybių remtis tuo, kad jis atliko viską pagal nustatytus standartus/reikalavimus. Plačiau...

Džiaugiamės didelio specialistų dėmesio sulaukusia ir sėkmingai pavykusia pirmąja konferencija apie psichikos sveikatos srityje  dirbančių specialistų teisines atsakomybes, teisines ir etines dilemas  ir kitus svarbius darbo su jautria asmenine informacija aspektus. Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos psichoterapijos draugija,  Lietuvos psichologų sąjunga, Jaunųjų psichiatrų asociacija ir Vilniaus  universiteto Medicinos fakultetas, buvo aptarti suaugusiųjų ir vaikų  psichoterapijos etiniai aspektai, psichiatrų ir psichologų darbo etiniai  ir teisiniai klausimai, teisinis reguliavimas ir asmens duomenų apsauga  psichikos sveikatos priežiūros srityje.

Diskusijų grupėse konferencijos dalyviai dalinosi savo profesine  patirtimi ir pastebėjimais, kėlė klausimus ir kartu su teisės  specialistais bei kolegomis ieškojo atsakymų į juos.

Su konferencijos pranešimais kviečiame susipažinti čia.

Spalio 10 d. LPS prezidentė Neringa Grigutytė dalyvavo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje dėl psichologinės pagalbos prieinamumo teikiant kompleksines paslaugas šeimai pagal naująją vaiko teisių apsaugos sistemą. Posėdyje akcentuota, kad didžiausi iššūkiai – viešajame sektoriuje dirbančių psichologų trūkumas ir itin maži psichologų, įdarbinamų pagal savivaldybių įgyvendinamus projektus „Kompleksinės paslaugos šeimai“, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, paslaugų įkainiai. Pažymėta, kad Europos socialinio fondo agentūra, administruodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą, yra nustačiusi itin žemus psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų kompleksines paslaugas šeimai teikiančių specialistų, paslaugų įkainius, remdamasi statistiniais duomenimis (vidurkiniais paslaugų įkainiais viešajame sektoriuje, nevertinant paslaugų įkainių privačiame sektoriuje). Todėl savivaldybėms, įgyvendinančioms projektus „Kompleksinės paslaugos šeimai“, itin sudėtinga pritraukti psichologus dirbti projektuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodoma, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonės „Kompleksinės paslaugos šeimai“ projektuose dirba 177 psichologai; kiek psichologų šiuose projektuose dirba skirtingose savivaldybėse galite susipažinti SADM rašte. Plačiau apie posėdį –pranešime žiniasklaidai.

2018.10.17 LRT laidoje "Ryto garsai" vyko psichologų teisinio reglamentavimo aptarimas, kuriame dalyvavo Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė doc. dr. Neringa Grigutytė ir psichologas Šarūnas Mačiulis. Garso įrašo galite pasiklausyti čia.

Spalio 16 d. į LR Seimo posėdžių darbotvarkės rezervinius klausimus buvo įtrauktas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas (su darbotvarke galite susipažinti čia). Baigiantis vakariniam posėdžiui įstatymo projektas buvo svarstomas ir grąžintas pagrindiniam komitetui tobulinti. Plačiau: klausimo svarstymo eiga ir posėdžio vaizdo įrašas (3:19).

Lietuvos psichologų sąjunga yra pasirengusi ir toliau bendradarbiauti su Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetu, kad psichologų veiklą reglamentuojančiame įstatyme būtų įtvirtinti Europiniai psichologo profesijai keliami reikalavimai: tinkamas psichologo išsilavinimas; praktinė veikla konkrečioje srityje, kuri pradžioje atliekama su labiau patyrusio kolegos priežiūra; psichologo profesinės etikos kodekso laikymasis ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.

Dalinamės renginio akimirkomis.

Dėmesio: naujiena bus papildyta Konferencijos plenarinių pranešimų vaizdo įrašu.

Konferencijos atidarymas. LPS KSPK pirmininkė Ieva Salialionė.