Apie LPS      Narystė      LPS nariai      Renginiai      EuroPsy      Vaikams      Klientams      Reglamentavimas      Žurnalistams      Tėvams ir specialistams      LPK 2020      Nuotoliniai mokymai      COVID-19      Profesinė etika      Kontaktai      EN

Naujienos  /   LPS Naujienlaiškiai  /   Kitų organizacijų naujienlaiškiai  /  

Naujienos

2018.12.03 Kreipimasis į Seimo narius dėl Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo

2018 m. lapkričio mėn. 30 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizavo klausymų tęsinį dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685(2), kuris Seimo buvo grąžintas komitetui tobulinti. Posėdį vedė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Susitikime dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė ir įstatymo teikėja Rimantė Šalaševičiūtė, Ministro Pirmininko patarėjas Paulius Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Igoris Baikovskis, Ūkio ministerijos atstovės Birutė Kindurienė ir Lijana Milkutė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Audronė Bedorf, Seimo Pirmininko patarėja Justina Jurevičiūtė, kiti Seimo specialistai. Susitikime dalyvavo 9 psichologai: Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys Alfredas Laurinavičius, Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos narys Justinas Burokas, Lietuvos psichologų profesinės sąjungos valdybos narys Šarūnas Mačiulis, medicinos psichologė nevyriausybininkė Iniciatyvinės psichologų grupės narė Rūta Klišytė, psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė, teisės psichologas Simonas Audickas, klinikinės psichologės Sandra Birbilaitė ir Gintautė Malinauskienė.

Posėdžio pirmininkė Agnė Širinskienė pradėjo posėdį tuo, kad įstatymo reikalingumo klausimas nediskutuotinas, diskutuotini pasiūlymai įstatymo tobulinimui. Dauguma dalyvavusių posėdyje pasidalino savo pozicijomis įstatymo klausimu. Pirmininkaujanti paprašė psichologų bendruomenės susitarti ir po mėnesio pateikti vieningus pasiūlymus įstatymo tobulinimui. Posėdžio pabaigoje komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė informavo, kad įstatymas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje, sekantys klausymai Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete numatyti sausio pradžioje.  

Su paskutine Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto redakcija galite susipažinti čia.

2018 m. lapkričio 23 d. LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Janina Klimantavičienė dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje fokusuotos grupės diskusijoje „Sveikatos apsauga: efektyviausi būdai problemoms spręsti“ ir pateikė požiūrį apie psichologinių paslaugų integravimo į sveikatos apsaugos sistemą būtinumą. Biopsichosocialinis sveikatos puoselėjimo modelis, psichologinis švietimas apie sveikatos stiprinimo būdus, asmens motyvavimas tausoti sveikatą, psichosomatinių susirgimų identifikavimas – vieni iš efektyviausių būdų gydyti ligas bei prevenciškai stiprinti sveikatą. Šios galimybės sveikatos apsaugos sistemoje išnaudojamos minimaliai arba jomis visai nesinaudojama. Todėl LPS siūlo, kad sveikatos apsaugos sistemoje būtų skiriamas žymiai didesnis dėmesys psichikos sveikatai, o psichologinė pagalba integruojama į visų grandžių sveikatos apsaugos institucijas: visuomenės sveikatos, šeimos gydytojo, psichikos sveikatos, klinikinio gydymo, reabilitacijos, slaugos. Norint įgyvendinti sveikatos, kaip visapusiškos asmens gerovės, poreikį ir prailginti žmogaus sveiko gyvenimo trukmę, reikia didinti medicinos psichologų ir psichoterapeutų skaičių, finansinį atlygį, motyvuoti juos įvertinimu ir įgalinimu. Psichologinės pagalbos stiprinimas, nemedikamentinis gydymas ir šių paslaugų integravimas į somatinių ligų gydymą gali atnešti daug naudos: optimizuoti šeimos gydytojų, psichiatrų ir kitų gydytojų darbo krūvį, didinti prieinamumą, mažinti eiles, taupyti lėšas. Taip pat siūloma ankstyvosios savižudybių atpažinimo sistemos sukūrimo programą praplėsti streso įveikos koncepcija.

Psichologų praktinės veiklos įstatymą Seimui grąžinus tobulinti, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas penktadienį, lapkričio mėn. 30 d. 9 val. organizuoja klausymų tęsinį dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685(2).

Šių metų lapkričio 26 d. vyko konferencija „Kriminalinio elgesio rizikos vertinimas: aktualijos ir kontraversijos", kurią organizavo Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos kartu su LPS Teisės psichologijos komitetu bei Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Kriminalinio elgesio tyrimų grupe. Konferencijoje dalyvavo psichologai ir socialiniai darbuotojai iš įvairių Lietuvos įkalinimo įstaigų. Renginio metu buvo kalbama apie iškylančias problemas atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, supažindinama su žmogaus teisių aktualijomis, didelis dėmesys buvo skiriamas įkalinimo įstaigose dirbančių psichologų etinėms dilemoms. Konferencijos dalyviai taip pat turėjo galimybę dalyvauti praktiniuose kriminalinės rizikos vertinimo užsiėmimuose bei diskutuoti dėl intervencijos priemonių tinkamumo. Konferencijoje pranešimus skaitė ir praktinius užsiėmimus vedė doc. dr. Ilona Laurinaitytė, doc. dr. Alfredas Laurinavičius, dr. Laura Ustinavičiūtė, doktorantės Virginija Klimukienė ir Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskienė.

2018-11-17 Artis Centrum Hotel, Vilniuje, vyko Lietuvos sveikatos universiteto Medicinos akademijos, Psichiatrijos klinikos ir Jaunųjų psichiatrų asociacijos organizuota mokslinė praktinė konferencija „Perspektyvos: bendruomeninė psichiatrija”, skirta gydytojams, psichiatrams, psichikos sveikatos slaugytojams, kitų specialybių gydytojams, psichologams, socialiniams darbuotojams, gydytojams rezidentams, medicinos studentams bei meno terapeutams. Konferencijoje Lietuvos psichologų sąjungą atstovavo LPS Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė Joana Kvederavičiūtė.

Maloniai kviečiame į paskaitą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kuriuose bus aptariamos šios temos:

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo aktualijos, vaiką įtraukianti šeimos mediacija, jos principai ir galimas psichologų vaidmuo, tėvų atstūmimo požymiai ir galimi pagalbos būdai, bendratėvystės samprata. 

Lektorė: Dr. Jolanta Sondaitė - Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė. Nuo 2012 m. yra Tarpvalstybinių šeimos mediatorių tinklo narė (Network of Cross-Border Family Mediators), reguliariai dalyvaujanti šio tinklo organizuojamuose mediacijos mokymuose ir supervizijose. Nuo 2012 m. teikia mediacijos paslaugas šeimos ginčuose. Yra atlikinėjusi tarpvalstybinę šeimos mediaciją ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Belgijoje. Nuo 2016 m yra teismo mediatorė, nuo 2017 m -  Lietuvos mediatorių rūmų steigėja ir tarybos narė. Plačiau ...

Europos sąjungos duomenimis, 43 proc. moterų artimuose santykiuose patiria psichologinį smurtą,  apie 30 proc. moterų – kartu fizinį ar seksualinį smurtą, kurio poveikis yra nustatytas Pasaulinės sveikatos organizacijos. Plačiau ...

Šiuo  metu vyksta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetu organizuojama konferencija „Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai vaikams – ar pastebime pažangą?“. Plačiau ...

Kasmetinis Lietuvos psichologų kongresas 2019 metais vyks gegužės 24-25 dienomis Vilniaus universitete, organizuojamas kartu su VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutu. Lietuvos psichologų kongreso metu vyks rinkiminis LPS suvažiavimas - kviečiame pasižymėti Kongreso datą savo kalendoriuose ir dalyvauti didžiausiame Lietuvos psichologų renginyje!

2018 m. lapkričio 21 d. Lietuvos psichologų sąjungos Klinikinės ir sveikatos psichologijos komiteto narė A. Pranckevičienė dalyvavo LR seime Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje, kuriame buvo toliau keliamas perteklinių ribojimų mokytis ir dirbti asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų, klausimas. Posėdžiui pirmininkavo A. Navickas dalyvavo seimo nariai D. Šakalienė, M .Majauskas, R. Šarknickas, I. Haase, M. Mackevič, V. Rastenis, L. Staniuvienė ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė E. Bishop. Plačiau...